Blog Post

News > Muxsa Aru > Gonzalo Lema –  La Pazsankir lankhu

Gonzalo Lema –  La Pazsankir lankhu

Autor: Gonzalo Lema  
Traducción al aymara : Calixta Choque Churata

a.

jichhapiniwa yatta janp’atunaka arusiritapa La Pazsana, calle Calama 826 uka utaxankaskayatwa nayaxa, 12 pulgada janq’u ch’iyara pantallan nayraqatapana, tiyaxawa jaytawiyitana kunarsatixa sarawixana jan mayampitaki aka jakañ wirata. Wararinawa Marvic Juniyuraxa jan kamacht’aña atisa, ukatxa lankhu kunkapaxa yatinawa kunanatixa uka. Niya janq’uki ukampinsa jump’ita, niyasa k’ajirinakaxa juparu sinti asxaraykaspa ukhama, ukhamakipanxa arunakpaxa ñakakiwa yatiyana familianakapa pagañapa qhawqha qulqiy pagañapakchi qhisphiyañataki tataparu secuestruta. Taqi ukawa pasana La Pazsana, ukatxa nayaxa jiqhatasiyatwa wali jayana, Cochabambina. Ukhama yatiñaxa janiw nayatakikanti.

Ukatxa ukhampacha wasitata yatta qhipharminthpacha, policía tuqina, niya chika arumiyjana, kunarsatixa tenientenakaxa aruskipasiskapxana qhawqha qulqinisa ukampinsa khithinakapxisa uk luririnakaxa uka tuqita. Chilinunakaspawa sapxanawa yaqhipaxa, kunarsatixa furgunetaru  Marvic nuqhuntapki ukarsaxa maynixa sannäwa “mamapan conchapa” (“concha de su madre”) ukaxa niyawa yatisitana periodicunakana La Paz tuqina. Qhiphata tenientinakaxa qarirxapxana lupirt’asiña, chhaqhasxapxana uta manqhinakapana, naya ukhamraki lurta.

Kimskutikänxa muspayituwa. Tukuyayatwa chirula katutanakapampi uñaqaña wakt’kitana uka, ukatxa manq’ayatwa mercaduna ancha suma phathanka thixitanaka arrosampi awgadumpi. Taqikunawa waikiskana ukhamwa amayuyata ikiñaxana winkt’askasina televisiona nayraqatana: irnaqañasa, purakasa, alquilirasa utatxa pagata. Mä suma q’uma ikiña ukhamaraki mä televisior comod patana. Ukhama walikisaxa amtayatwa mä qhuthutkiri programa deportivuna. ¿Yatiyawistï? Wilakïri anatirinakaxä juchanchapxanawa kunatixa paskana ukatxa uñaqapxanawa jiliri irpiriparu taqi kunana. “Akapacha mundunaya” ukham sanäwa periodistaxa, ukhamankasin kunkapampi: “Qulqi apnaqañana, jila qulqi, básquet, jaqi imantañana, taqi kuna tantasïna”.

Puskutikänxa, wakt’itanawa sinti ch’ama amuyaña, ist’ayatwa jaqi imantatäka pä bombampi mä jak’a provinciana. Irnaqaña taypinxa arusipxanawa terrorismo ukhamaraki jaqi imantañaxa jilapurachispaya ukhama, ukampinsa jank’akiya qhanstayatachispa uka phitataxa. Niya ukarsaxa pä universitario chiwchinakaxa niya arsupxana kuna jan wakiskir juk’ampinaksa, ukampinsa kunaymana chaqanaka, ukatxa siñanaka chiqap jiqhatañataki uka luririnakakaru. Kunatixa lurañaki ukaki. Nayawa comisionankayäta seguridad uta allsuñataki. Ukakamaxa taqi kunas waliki. Patak puntunaka.

Marvic casuxa nataki oficialmente qalltawiyiwa jutir lunisa niya 7:30 aruminthana. Capitán Gálvezan comisionata, puriyatwa aeropuerturu, kunarsatixa navexa purkana ukarsa, ukatxa parlantinakaxa säna La Pazsar puritapa. Alaxpachaxa sinti azulakinawa, ukatxa jayankakinawa janq’u jach’a urpunakaxa. Literatura uplementunakwa liyiskayata nayriri arumaxa, mä khithi jan kun luriristsa ukhama, ukampinsa thusanqallaxana uthaskanawa poética tantaskiri. Kunarsatixa uñjta James Bond juparu escalerillana lip’katata mä jamp’aturu uñtata, azul sacupampi ukhamaraki guinda corbatapampi, jank’akiwa amuyta ukhamankaskaña chhaqhayatapa yaqha amtanakaru. Niyasa suplementos literarios uka amtanakaru.

Nayrst’wa katuqt’iri jan credencialaniki, ukatxa niya ni mayni uniformadusa kamachkanti.

Nayatwa Blanco, Santiago Blanco sistwa, amparasa paraxana. Detective policía boliviana tuqinkiri.

Marvic Jr. jan jamakiw creykanti.

Waliki sitanawa mä jan wali kunkapampi, mayj q’asasimpi. Nayar sipan yaqharuwa uñjañmunana ukhamwa tantiyayata uñnaqapana. Uñachayita credencialama ampi süma.

Muspatawa jiqhatasina credencialaxa uñachayatä.

Pä terroristanakakaruwa katxasi sapxitana…

Khithisa sistam, saraktwa, janiw jiskt’ikti.

Prensanwa leyiyata sasinwa situ, jan tantiyasina nayana mayja amuyutaxa. Nuwjañawa walispa, kuna apsuñkamsa.

¿Jumanakas istapxiritati kuna pachansa mä jamp’aturu parliri? Nayaxa niyasa ist’iritwa. Jist’arana jach’a lakapa ukxaruxa uka manqhitpachwa mistunina kunkaxa mä ácido úrico umakispasa ukhama, kunaratutixa p’uyruptana ukhamaraki juch’usaptana. Satanawa Marvic Jr.

¿Kunasa secuestruru puriyaptäm… ¿Qulqï, uñisiñäka, kuna pulliranakani ch’axwa?

Jani pisi amuyunimti situwa, ukatxa sartawiyiwa taxi sayañaka.

Jiwasana destinsaxa: criminalística jefena oficinapa: Gálvez Coronela.

b.

Purïptawa nayrir plazakaru niyasa Baptista callikama, sañani nortnäma. Aeropuertuta aptirika uka taxixa janiwa atiti akch’asa, mistuña kupi carrilaru q’iwt’añataki Santiváñez calliru,  kunatixa traficunawa, ukhama makataptwa avenidakama, chiqapaki past’awiyañaxa ch’amaspanawa. Uka taxistaxa, mä k’ichiqata lentin lip’katatanawa retrovisoraru papirunwa natakixa, unxtayanawa Fort 71 chiqap luwararu ch’amampi volantina, amukisina jan wali arnaqatasa ukhamaraki vocinanaka tukatasa. Taqi uka yanataxa wakisinawa Marvic jupataki, kunamatixa mä suma jallukaspasa Amazoníana jakasir jaqitaki, ukhamanawa.

Wakt’apxitanäwa saraqawixaña plaza esquinakana, kunatixa cocalerunakana marchapawa puripxatana policía uñkatasiru. Niya kunatixa uk lankhuru sañakipanwa, sinti jan wali khuyupxi, arch’ukxapxi. Janq’ullapäta purak jach’apäta, p’iqi t’uxluli prefectuxa uñasinïna. Secretariopampi, guardaespaldapampi, jilir partido irpiriparu, edecanaparu ukhamaraki secretarianakapampi taqinisa uka chaqaru khakhantatapxanawa, taqinisa llakisitkama fotoru mistuñataki.

Sarapxayatwa Marvicampi policía tuqiru.

Janiwa inakt’aña atxti.

¿Kunsä amuyta cocalerunakatä?

Saraskakinawa Marvicaxa, samsus samsusa.

Janiwa anchxa situwa. Ukanakaxä khuyanaka, thanthanaka, puquyirinaka, ukampinsa jilja qulqininaka jicha pachana. Uñjtwa ukatxa janiwa creiykti.

Janiwa uñkatkti kuna ajanunintixa ukhama parlkitu ukarsaxa. Sarantawitwa chiqapa jan wali jiq’ini jaqinaka taypima, khithinakatixa gobierno tuqi ch’axwapkana. Campesinunakanawa, patak patakanaka. Ferianakana jiqhataski qut qutu uka pantalunanakani, camisanakani, cayunakpanstï laq’a ukampinsa wiskhunakani, qhiphaxata uñtataxa kuñjayakipxanawa. Mä invento del cine nacional sañani. Niyasa janinawa: boliviano campesinunakanawa ukatxa thujsapxanawa wakar uñtata, jan ukasti toruru, jan ukasti kawkir lip’ichiru jan q’umachatakaru.

Marvicaxa sarakinawa qhiphaxaxama nayana thakhi jist’arataxäma, ukatxa jan kunaruwa uñch’ukina, jamp’atunakjama. Ukxaruxa janiwa ch’amaxänti, kunatixa policianakaxa uñjxapxitanäwa, ukatxa uka ch’axwirinakaruxa takkamïwa jittayxapxäna mä metro khurjaru.

Ñakakiwa liqt’apta conornel Galvezan punkupa, jupaxa mistuninäwa nanakaru katuqiri mayja kusisita. Marvicaxa niyasa jatupatakaspa jaqt’añataki mä durazno quchuchu balconata ukham churana ampara, ukat qunt’asina j’acha sofá ukaru niyasa suykaspa mä chhullunkhiykiri gaseosa.

Galvezaxa amuyunaka chhaqtasamachanawa. Jisk’ita, jan wali uñnaqani, patillanakasa ch’iyara ukhamaraki niya pasata modatsa, mä thayapachataki sat uniforme paceñoni, q’iwikipasinawa walja jaqiru nuwjiri amparanakapaka, kawkintixa uthana mä jiwa lankhu q’illu anillupa, uñasininawa mä sirk’ir uñtata.

Samsusjamanawa, Marvicaxa nayraqatawa sinti samsuna. Ukatxa muytasisinwa jisk’a sofá ukaru qunt’asïna. Nayaxa mä qawqha chillqta jittasina qhipharu kallachixä winkt’ayta pirqaru.

Nayraqata purininawa chhullunkhiykiri refrescunaka. Kimsa.

Galvezaxa qalltanawa parlaña.

La Pazsanxa jank’t’awiyapxiwa sanäwa, chuyma qullarasisa kunatixa ist’añaki ukata. Nuwjaptwa jisk’a lluqallanakaru ukatxa janiwa kunsa yatipkiti. Ukhama machirisakiwa uka jisk’a bombanakxa uskuwiyapxatana. Janiwa ministruxa siskitanti puriñamata. Chiqansa janiw amuykti kunamsa yanapirista.

¡Yatsusïna! Niyakiwa art’äna jamp’atuxa. Mä kunawa ajanupanxa turkakiptana mä segundunaki. Yatsusïna, irnaqasïna, p’iqi ch’irwsusina ukanichi ukaxa.

Jan thuqtasisaki tata Marvic, sanawa coronel Galvezaxa amparanakpasa q’uptasïta. Jumatixa mä caso qhananchañ munsta, pächasiñanakaka llamp’uchañma. Pachaxä janiw akch’as chhaqhayatakiti. Niyakixaya jumaxä purinstaxa akakama, wakt’ayataxäta chhaqhamukuñ muntaxa…

Marvicaxa, nayax parlañatwa jupanakampi, sasinwa sayt’asïna.

Galvezsasti para k’asuptasinawa.

Lurasmawa tata Marvica, lurasmawa sanäwa. Agente Blancowa comisionata, kunati lurañapaki ukanïwa. Jumatixa parlañ munsta jupanakampi, lurma. ¡Agente! ¡kumpañt’am uka tataru celdanakakaru!.

Marvicasti saco botont’asisa mistuwiyanawa nayraqatpäma.

Mesapatan apnuqataskanawa refrescunakaxa.

c.

Mistuwiyaptwa coronel Galvezsan oficinapata jani atajata ni mä minutu punkuna sañataki kunti amuykana lankhutuqita. Mistusinxa punku q’al jist’katta, q’alanawa, niya gradanakana amuyusta umäta sinti parjasita.

Marvicasti nayraqataxankaskakinawa, gradanaka saraqanawa uñakipt’asisa jani q’añuchañataki sacopa, kunatixa edificiona pirqanakapaxa k’ullk’unawa. Tunka phisqhani obrero sueldunakapawa trajipankäna, ukampinsa lankhu kunkapa unuqinawa niya kutiyanchjata.

Gradanaka past’awixasinxa, carcelankiri bañunakapakwa puripta, ukatxa amayutaxanxa lanqhun ajanupaxa moraduptayiwa uka ñaxu baño jiqinakaxa. K’ama qaqakaspasa ukham k’uchuta maynixa, janwakiskiri tuqinitana mawk’a munasiñampi. ¿Janitï uthanati yaqha thakhi terroristanakana celdaparu puriñatakï?.

Niyakiwa kutikipstanisa, Marvicaxa parlitana:

¿Suti nuwjatanakatï?.

Amuljatanaka, sistwa, ukham sayt’ataraki. Kunamtixa jumaxa maykayäta ukhama.

Jani ukha ñanqhamti, situwa. Thuru kunkapaxa khathatinawa mawk’a. Tataxawa. ¿Janitï jumaxa tataniktä?.

Tatanitwa sista jank’aki, ukampinsa jupaxa janiwa mä yuqanikanti.

Ukham sataxaxa Marvicaru luq’iyana jan ukhamatakikasina. Wasitata saraskakinawa pasillnäma. Qhiphaxa janchinakapaxa lluchhukinawa.

Mä qhawqha metrunakampitxa puriptwa mä k’ullu punkuru nayraqataparu ukawa ataji jaqi pasañapa.

¡Suyt’am! Sustjañatakjama art’ta. Ukawa punkuxa. Uka manqhinkapxiwa lluqallitunakaxa. Chiqapini janiwa jaqijamaxapxiti. Código civilampixa Santa Cruzaxa janiwa kuna tuwaqatakaspasa.

Marvicaxa apasinawa amparanakapa p’iqiru.

Akansa ukhamaraki sanawa, ukhama jan suma kunkanikipini. Ukxaruxa mawk’a jisk’ata: ¿Janitï parlksna punknamatä?

Atsnawa, sistwa kunamti sañaki ukhama. Ampar muqunakaxampi thuru k’ulluru liqt’a mä qhawqhkuti. Ukxaruxa jawsta mayniru sutipata. Kunarsatixa ukniri ist’itu, nayaxa sista: Nayatwa Blanco Apaza, Santiago Blanco. La Pazsan secuestrata yuqapampi. Jupaxa janiwa ajanunakama uñjañ munkiti kunatixa manq’añ jan munxaspati, ansasinwa waranqa dolarani churañataki niyati sapxata kunsa tatapa tuqita. Nayaxa ukamwa puqhayaxa.

Iyaw sañaxa sumjatwa purinina, jithinixa suti manqhita khursa qhiphaxata.

Jumaxa ancha putan wawpatawa, taqinjama. Jan jan samti.  

Jichhat uksaruxa ni mak’ampsa uma ukatxa amulasipxatawa sista, lakasa lip’katata punkuru.

Aka tataxa mä qhawqha jiskt’anakwa lurañ munaptma. Parlapmaya.

Maricxa Jr. caraspiyanawa.

Apazaxa sanawa, niyasa utjkaspa mä kunka sobornañataki. Ukxaruxa, nayraru uñkatasina saskakinawa: tataxaxa mä industrial jaqiwa, mä wal munat jaqi, ukampinsa ukhamarjama uñjata popular barrionakansa, ukhamaraki peluta anataña familia taypinakansa markasana. Janipiniwa kuna ñanqhsa lurkiti khithirusa. Jichha jumanakati qulqi munapsta, nayaxa churapxamawa, janiki jan imaqaskapxakita uka.

Iyaw sañaxa aniwa jank’asa mistkanäti sinti järi segundunakatwa suchunïna nanakakkama.

Kunti siskta ukxa niyawa liyxapta periodicuna. Askispawa sapxitasma mä kuna machaqa. Sañani, kunamsa jiqhatana qulqi industriapataki qala ch’akhuntañataki. Ukatxa uksa janiw yatiñs munapkti kunatixa janiwa mitiskapti La Paz casokampi. Nanakaxa uskuptwa bombanaka, janiwa mariconanaka secuestrapkti. Jiskt’ayatwa yaqhanakaru.

Ukatxa uñkatituwa Marvica Jr.

Jan uskumti uka ajanu sistwa, mä kallachi qirqaru apkatasina. Jan sistati janiw yatkayätti sasina.

Kunä.

Tatamaxa ch’iqa roscankäna.

Jumaw sistaxa, uka índice juchanchirimpi, supay thantha, thujsa lap’a, janiw khithiktäsa ukhama parlañataki awkixata. Cojudu.

Chiqapininawa, phiqhax tuqstasa ukat sarta, corredornäma chika utanqiru kawkhantixa oficialanakaxa lupirt’asipkana, sunkhanakapa achuqasina.

Marvica Jr. jiqhatitanawa mä qhawqha minutu qhiphata.    

Past’awiytwa mä qhawqha qulqi punku chaqata situwa. Sacopasa q’imthapita mä amparapana ukhamaraki corbata chinupasa llaychhurata. Salteñ manqiri sarañani.

Mistuwiyanwa nayraqataxama. Mä ladu pantalunapaxa pirqa yeso laq’akinawa.

d.

Marvicaxa Jr. jichunäwa salteñ manqiri paceñjamaxa 10:30 uka aruminthjaru, kawkha bolichi ciudadapansa. Janiwa ancha llakisirikänti ni ancha kusisirikänsa. Katthapinawa kupi pulgarampi ukampinsa ch’iqa índicempixa payirikana chhaqtayana. Ukxaruxa coca colampi, ukax ukankapiniri. Mä khaksuni ukxaruxa materiaru sari. Niya kulirañanawa ukataqi jan wali parlirinakapata kunamatixa pisina jakasiri albañilanakjäsa.

¿Kunsä yatta jumaxa secuestro tuqitxä?

Juk’ampi juk’aki ministro del Interior sipansa, sistwa janira lakapa uñch’ukkasa tukuykasina, ukatxä yattatï mawk’ampi Paredessat sipansä.

Khithisa Paredesaxä…    

Wila “Team” capitanaxä.

Ist’am, agente situwa janira tukuykasina salteñ saborapampi ajanupampi: jani p’uyruptayistati pelutanakaxa. Phuqham lurañanakamampi, ukatxa kuyapayita llakixaru.

Kunamxaya munsta.

Taqi ukanaka mä jan wali kunkampi.

Sustjatawa jiqhatasta nayranakapa uñkatasa.

Yatippachanatï p’iqiparü…

Kunti umaxa yatiqkata p’iqimaruxä, kunjamtï nuwañ munksma p’iqimaru ukwa yatiqata, sanawa.

Kuna ujñayakitatawa jumaxa.

Naya amukt’wa, jupa amukt’iwa. Jisk’a jinchunakaninawa ukxaruxa juch’usa. Janiwa qamirina jinchunakapakanti.

Musuxa apaninawa cuenta kunarsatixa amuki lup’iskapxayata, inasa ukata Marvicaxa maychina pä gaseosampi.

Policiaxa yatiwa juk’ampi jumanaka kuñtir sipansa. Yatipxiwa, sañäni, tataxaxa janiya akata mistkchispati jakañ wirani. Janipiniwa ni kawkiri pä chaqatsa.

¿Kuna pachaqanaka… jiskt’ayata.

Secuestraduranakakata ukhamaraki policiayata.

Nayaxa janiwa liqxayatti mesa pataru.

Kunata janiwa amuykti sayatwa.

Tataxaxa niya jiwat jaqixiwa sanawa jamp’atuxa uñch’ukisa jan uthir phaxsi.

Kunatsa sista ukanaka sistwa, niyaki sumjata.

Amayutaxanxa ukhamawa situwa, janira alaxpacha uñch’ukiñ tukuykasina. Jan wakiskirikapiniwa Policiaxa.

Jani armt’asimti Politicata

Janiw armt’askti

Ajanupaxa uñjasxanawa sinti llakita. Jichhaki amuytta, chiqapininawa siristwa llakisitapaxa. Jalaqtayayatwa paypacha amparanaka cuerpo qhiphaxaparu ukatxa akhamwa jiqhatasina, amuljata ukxaruxa nayraqataxana nayan uñch’ukita.

Janiwa jaya pasawikanti, ukampinsti. Niyakiwa sayt’asina ukampinsa waytata p’iqisa nayraqataxana.

Sustjitanawa ukhama nayranakapampi uñkatasisinxa. Niyat niyatawa uñchukina amparanakaxaxa wilampi tiñitakaspasa ukhama, ukxaruxa uñch’ukituwa nayranakaxaxa, ukatxa wasitata amparanakaxaxa. Mayniwa jaquntawiyatan Emmanuelaru  toca discoru.

Wañsuyayatwa gaseosa vaso.

Kunsa munta lurañaxa jumataki sasina sista, policía kunkaxampi.

¿Jumä? Sasinawa nayranaka jist’arasa ukhamaraki chinuptayasisina. Jan laruyistati. ¿Kuns lurasma natakï? Janiwa aka kuñtsa pagkasmatï, chiqapinï.

Janiwa juk’ampi kunsa situti ukatxa uñch’ukipinitanawa jan walir jama. Amuyasiyatwa chiqapini ukhamar uñtatjama.

Jikt’ayatwa siri janiw uñt’kti tataparu, ukatxa kunti sisksma celdanaka disculpt’ita. Janiwa kunsa yatkti secuestrutxa ukatxa ni kunamati pasawikansa. Munsta ukaxa irpita La Pazsaru yanapanimawa. Munsta ukaxa. Jan munksta ukaxa akan inamay pacha chhaqhantayasktaxa.

Arusiyitanawa jani ch’axwisa. Sañmunaskakiyatwa ukatxa jilt’ayatajamakixanawa.

Niyapini jiwataxiwa. Chhaqhatapxiwa uka secuestraduranakaxa. Ni antutasinsa qhisphiykapxaspati jakañ wiranakapa, ukatwa jan antutkapkaniti. Mä muyuntwa luri policiaxa, ukatxa janiwa khithisa mistkaniti jakañ wirani. Ni awkixasa. Taqi kunawa wanichjañatakini. Tataxaxa niya jiwat chachawa.

Janiwa jiskt’añjamakanti khithitixa yanappachana ukhama amuyuñataki. Niyakiwa llakit sentido pésame churañ munayata.

e.

 Marvicaxa Jr. jan llakisimti sanawa… nayaxa ukampinwa umta almuerzunxa. Tataxana utapana juk’ampinawa. Janira yatiskasina chuymata jan walitapa umapxiriyatwa kimsata ukhamaraki phisqha botellanaka tintukata. Jupampi, nayampi, uñjayitaya … mä copa mamaxä, mä paya jan ukasti kimsa jilaxaxa, ukhamaraki Michelli cuñadaxä… ukampinsa jumaxa janiw ampara muruktati. ¿Kunäma waxratsa churawiyaptam aka caso?

Marvicasti, kunka lluchhuka uka jamp’atuxa ukampinsa uñnaqasa chhaqhata ukaka, kunamatixa willtatataskäna mä comodana niyasa juch’usa sillakpasa jach’a espalderani, parlitanawa k’uch’u sayt’at nayranakapakata, estilumpi ukhamaraki ventrílocuo kunkapampi. Corbata chinupaxa maysaruwa jitxana kunkapana, ukhamaraki tumpa peinasitapaxa sarxanawa ajanu paraparu.

Pasir simanaxa pasawitwa mä munasiña muniri tawaqita thaqhasisa. Taqi kunaninawa utapana, niyapini hidromasajina bañupana ukampisa sinti jach’a anunakani, jach’a t’arwaninaka kuntixa nayaxa uñjayata películanakanaki. Niyakiwa chhaqhana. Nayaxa jist’arayata mostradurapa thaqhañataki pistanaka, ukan jiqhatayata tallapa americanuna suxtatapa. Amayusma ukch’a taqi warmi. Waliki. Awkixa uskutuwa ükataqi qulqi bolsilluxaru, ukhamata jank’aki thaqhañaxataki. Jiqhatayatwa mä awkin faldapana, tatap tuqit achachilapana masipäkana, amparampi sumäta cuerpuparu wakt’añpataki churatanawa franquicia. Amayutaxanxa niyasa kuna luririrüchi.

¿Achachilankirikä?

Janiwa, nayankirinakaka. Sistwa aka casxa churawiyapxituwa luratanakaxäta. Pachpa nayriri tuqikakiwa, ukxarukasti mawk’a mayjanakampi.

Puriptwa 11:30 ukarsjaru ukatxa qalltaptwa jumana munañamampi, akhamata: pä muyu Whisky sour. Ukatwa apaqasta ch’iyara corbata uniformeta uskuntasina mä saco bolsilluxäru. Ukarsawa purini mä coctel champan coparu, mä janq’u salsampi phuqt’ata ukasti ñakaki chhaqtayana intir laq’itunaka. Ukxaruxa mayinawa crema de espárragos nayawa cambiayata colorapa walja llaxwampi warxatasina. Janiwa atxayatti payiri platukampi, ukampinsa purininawa mä color café caldumpi sinti mayja. Ukhama platunaka taypinxa walt’ata perfumt’ata jaqiwa amparata katthapina Jr. Marvicaru, ukatxa yanapa sapxäna. Janiwa khithisa uñkatkitanati.

Ukxaru paqalqu tintu botellampi.

Umt’asikipiniñani sanäwa, nayranakapasa mawk’a mayjt’ata. Nayana vueluxaxa mistuwa suxtaru.

Ukatxa jichha tardixa pasawiyaspawa kunaymana…

¿Jumaxä nayana sayt’ayañaxaxa gobiernuru amuyusmatï? ¿Chiqapini janixayä? ¿Jan ukastï secuestraduranakaru chuyma unxtañä? Sita kunsa lurirista…

Khithisa taqikuna katuqani…

Postrenakaxa purininawa mä jiwa ruedani jisk’a mesaru ukhamaraki mä vidrio cajana jani chhichhillankha mantañana. Pastelanaka, color gelatinanaka, ukhamaraki budinanaka, cremanaka ukampinsa tortanaka suyarapxanawa k’uchuna niya jiwata jiqini.

Jr. Marvicasti ukhamarakiwa jiwata jiqinina.

¿Kunatsä uñisistä? Jiskt’itanawa sumjata, jani unxtayasina ni mä janchi ajanupata ni cuerpupata.

Janiwa pächaskayatti janira mayampi kuchillumpi ch’akhuntkasina.

Janiwa munkti qamirinakaru. Sinti thujsapkaspasa ukhama kunarsatixa anujama taktataxi.

Janiwa mayjt’kanti uñnaqapa. Limxataskakinawa qunuñapa niyasa suyaskaspa iyaw sañaxaka ukhama.

¿Ist’istatï? Jiskt’a, janiwa munkti ni kunawja jakañ wirana. Kunarsatixa jiqhatta ch’axwañanakani niyapinic kusista. Ukatxa janiwa jiqhataña munirikti.

Jumaxa ch’amakasmasa ukhamwa tuktaxa situwa, kunkaxa mistunawa kupi jinchuta, niyansa jupaxa mä suma jaqiwa ch’ijllimpi p’amp’antata. ¿Nayana amayutaxa muntatï? Nanakaxa, qamirinaka, purakwa usuyasipta jumjama jaqimpi. Munaptwa ansasa mä delincuentiru, jan ukasti mä qulq’i mayisiriru, mä jani yatisiri jaqiru khithitixa munasamachi wali jaqïña ukatxa jani yatiskiti ni kawksankatapasa, niya ukhamaki. Chiqapini jumjama.

Samsuyata sumpacha ukxaruxa mayaki willsta isixaxa. Janipiniwa nayranakaxaxa apaqkti jupata kunarsatixa arusiskitana. Mawk’a amayuyatwa inacha jaytitaspa uka cuentampi ukhama.

Acuerdutwa taqi kuntixa siskista ukanakampi, aru pantjasiñampi, niyasa mä puntumpi janixa: delincuentinakaxa jumanakaptawa. Ukampinsa armt’asiyatwa saña jumanakawa markasaru usuyiriptaxa. Niyakiti samsupxata uñasikiwa mä yaqha pobre ukakana. ¿Kunatsä jan pagtaxä ukat sarxsnaya? Jumaruxa suytmawa mä velorio.

f.

¿Nayaxa jiskt’asta jumjam jaqixä khithitakisa votexa eleccionanakanä?

Niyawa phisqha jayp’u mä qhawqha minutunakampina. Jr. Marvicampi nayampixa jiqhatasiptwa mä mesana aeropuerto cafetería k’uchuna, sirwt’ata café tazanaka nayraqatapana. Uthanawa juk’ampi mesanaka jaqi phuqha niyasa jichhaxa, janiwa khithisa ampara q’apt’irixa uthanti jamp’aturu.

Jiskt’apaxa janiwa pantjaykitanati parqueata aviona uñch’ukiñxa kurja k’uchuna. Mä color metal ch’iyarjanawa, ch’iyara qilqatani, mä jet comercial chikatapa. Chiqhapa chhiqhanakani, ukxarusti p’uyru. Janiwa kunapachasa yatkayatti marcanakapata ni modelonakapatsa. Kunarsatixa yuqallakta ukarsaxa yatt’asiyatwa jaljaña nayana mitamasinakaxaru ukhamja munirinakaru: khithinakatixa uñt’apxana avionanaka, nayana jan uñt’atanakakanawa; khithinakatixa jan yatirinaka, janipini yaqirinaka anatapxirinawa nayana tamaxäna.

Nayaxa Silesankiritwa, Falso Conejo, ukxarusti Brasil 82 ukankanawa, Falcao, Sócrates ukampinsa Zico. Janipiniwa armt’askati üka pachata, juk’ampinakatxa kunatixa ukanwa tukuyäna nayataki Derechoxa. Siles thurkatatapata, janiwa kunsa uñjti. Nayaxa amuytwa juk’ampi, democraciaxa janiwa kuñta churkistuti.

Khithinakaru…

Phisinkirinakaru sistwa, jank’aki. Janiwa amtaskapxituti kunatixa uthiwa mä sistema katusxaña, mä plíticonakana dictadurapa. ¿Jumax kuns amuytaxä?

Jr. Marvicaxa ñakawa nayranaka jist’aratampina. Phisqha tintuka. Niyakiwa umana café jach’a tazapata. Mä segundunakatxa, niya tiñita lakapampi, situwa:

Janiwa kunsa amuykti.

Jumanakaxa janiwa votapktäti sistwa: qulqi uskuntaptaxa, ukat jan amayupktatï. Democraciaxa pisinkirinakankañpawa ukampinsa jupanakataki. Munaptwa airipa janis kuns churapkitani ukxaru. Jumanakaruxa janiw kunatsa munachjapxañpakïti.

Janitï qarkta thithisiñä sanawa phatuxa tazapa kuchutpacha. ¡Tata, janipiniwa wal amayusti! Vinupachawa.

Chiqapuni, ukatxa llakipachawa siristwa.

 Mä juykhuwa uñasinina punkuta: muruq’u ukatxa ch’iyara lintinakani, tujrusa janq’u aluminio, mä anumpi, ukhamaraki mï imillitampi arkt’ata qhiphaxapana. Alxanawa lotería warart’asisa sapa kimsa tunka segundunakata. Marvicaxa qiwt’anawa kunkapa uñkatañataki.

Jichhurumpi qharampispawa situwa juykhuru uñch’ukisisina apantkiri thujrupa mä ukhana qunuskir warmin pullirparu, jan ukasti aka operativonakaxa alwatwa lurasiña yati. ¿Ciudadankir guerrillanakata Kamsasmasä?

Uñstapxaspawa wali suma El Alto La Pazsana.

¿Ukankaspatï?

Inasä, khithis yati.

Mä ampi suma churita, Blanco: kunapasa kawkipasa misturikaxa, wisitita La Pazsana. Telefonoxaxa guiankaskiwa, ukhamaraki direccionaxasa. Janisa chiqawa siskata, aka taqi urunxa amuyawitwa juk’ampi secuestro tuqita uka paqalqu urunakat sipansa.

Yuspagartwa pichunanakaru.

Niyawa lurxta situwa, niya jan yäni. Ukhamaraki jumaru pacienciamata.

Waliki.

Parlantinakaxa jawsanawa pasajerunakaru niya kims kuti. Marvicaxa apaqasxanawa, thalsuna ukxaruxa wasitata añuntasina sacopa. P’iqi thalarasina ukxaruxa peint’asina ampar luk’ananakpampi.

Nayranakapaxa jachatjamanawa.

Mä janq’u p’iqi jaqi, isintata ch’iyarja, khithinakatixa suma samsuyapxi lankhu ukhamaraki juch’usa warminakaru. Churanawa ampara ukxaruxa säna jinchuru kunxay. Ukatxa wasitata ampara churasipxana. Niyapiniwa amuljitu zapato luztrataxaru.

Marvicaxa wasitata wasitata amtasina nayata.

Jan armt’asimti invitacionaxata.

Ukat chhaqhawixana. Chhaqhawixana jan mayampitaki jakañ wiraxata.                  

El gordo de La Paz

Autor: Gonzalo Lema

a.

     La primera vez que supe que en La Paz los sapos hablaban, yo estaba en mi cuarto de la calle Calama 826, frente a la pantalla doce pulgadas, blanco y negro, que mi tía tuvo a bien dejarme al momento de partir para siempre de esta vida. Marvic Junior vociferaba desesperado y su papada floja sabía muy bien lo que era eso. Estaba pálido y sudoroso, como si los reflectores le causaran un miedo único, y sus palabras sólo a duras penas lograron expresar que su familia pagaría el monto del rescate por su padre secuestrado. Todo eso sucedía en La Paz y yo estaba bien lejos, en Cochabamba. La noticia no era de mi incumbencia. 

     Sin embargo volví a saber del caso al día siguiente, en la policía, cerca a media mañana, cuando un grupo de tenientes especulaba sobre el posible monto y los posibles autores. Podían ser chilenos, decía alguno, porque en el momento de empujar a Marvic dentro la furgoneta alguien descerrajó un «¡concha de tu madre!» que ya era noticia en los matutinos paceños. Después los tenientes se cansaron de tomar sol y desaparecieron en sus respectivas cuevas. Yo hice lo propio.

     La tercera vez me causó asombro. Había terminado mi turno cuidando sin problemas la chirola con los detenidos, y había comido en el mercado un buen plato de fritos de panza con arroz, más ahogado. Todo estaba bien y así lo tenía de claro en el momento de echarme en mi catre frente a la pantalla: el trabajo, la barriga, el alquiler del cuarto pagado, una cama limpia y un televisor sobre la cómoda. Con esa tranquilidad decidí por un bullicioso programa deportivo. ¿La noticia? Los jugadores de la roja condenaban lo sucedido y apoyaban a su dirigente en todo aspecto. «Era el mundo de hoy», decía el periodista con voz de circunstancia: «Negocios, mucho dinero, básquet, secuestro, todo junto».

     La cuarta vez, y me costó esfuerzos creerlo, escuché del secuestro debido a dos bombazos en una provincia próxima. En la pega se rumoreaba que terrorismo y secuestro eran hermanos siameses y que tomaría muy poco tiempo descubrir el tejido. Por entonces ya se tenía a dos pichones universitarios cantando inclusive pavadas, y muchas direcciones y pistas para dar con los verdaderos autores. Trabajo de rutina. Yo fui comisionado en el asalto a la supuesta casa de seguridad. Hasta ahí todo normal. Cien puntos.

     Pero el caso Marvic empezó oficialmente para mí el siguiente lunes a las 7:30 de la mañana. Comisionado por el capitán Gálvez, llegué al aeropuerto justo cuando la nave descendía y los parlantes anunciaban que provenía de La Paz. El cielo estaba azul profundo y sólo muy al fondo espumaba nubes gordas y blancas. Yo había estado leyendo, por la noche anterior, los suplementos literarios como quien nada hace, y aún me quedaba en la saliva una resaca poética suficiente. Cuando lo vi aparecer en la escalerilla, prendido como sapo a su maletín James Bond, de saco azul con botones dorados y pantalón plomo, camisa blanca y corbata guinda, rápido pensé que la realidad seguía derrotando a la imaginación. Por lo menos a la imaginación de los suplementos literarios.

     Me adelanté a recibirlo sin esgrimir mi credencial, y ninguno de los uniformados intentó nada.

     ‑Soy Blanco. Santiago Blanco ‑le dije, con la mano al frente‑. Detective adscrito a la policía boliviana.

     Marvic Jr. pareció dudar.

     ‑Mucho gusto ‑me dijo con voz horrible, aflautada. En sus ojos se leía que hubiera deseado a otro en mi lugar‑. Muéstreme su credencial, le ruego.

     Se la mostré y quedó impresionado.

     ‑Me han dicho que tienen a dos de los terroristas…

     ‑Quién le ha dicho ‑le dije, no le pregunté.

     ‑Lo leí en la prensa ‑me contestó sin advertir mi mala intención‑. La cuestión sería reventarlos hasta sacarles algo.

     ¿Ustedes escucharon alguna vez a un sapo hablar? Yo si. Abría su bocaza y desde el fondo de ella salía la voz como un chorro de ácido úrico mientras su barriga se inflaba y desinflaba. Se llamaba Marvic Jr.

     ‑¿Qué móvil motivó el secuestro… ¿Dinero, bronca, algún problema de polleras?

     ‑No sea imbécil ‑me dijo, y empezó a caminar hacia la parada de taxis. Nuestro destino: la oficina del jefe de criminalística: coronel Gálvez.

b.

     A la plaza principal llegamos más bien por la calle Baptista, es decir por el norte. El taxi que nos condujo desde el aeropuerto no pudo jamás, debido al tráfico, lograr el carril derecho para torcer luego hacia la calle Santibáñez, así que pasamos hasta la avenida donde lo difícil hubiera sido seguir recto. El taxista, que para mí era un pedazo de papiro con lentes prendido al retrovisor, optó por encajar la punta de su Ford 71 en el lugar correcto y aguantarse las puteadas y bocinazos de los demás haciendo fuerza en el volante. A Marvic Jr. todo aquel esfuerzo le importaba  tanto como una buena lluvia en el Amazonas a un indio cualquiera.

     Tuvimos que quedarnos en la esquina de la plaza porque la marcha de los campesinos cocaleros había desembocado frente a la policía. Iba a decirle al gordo lo que aquello significaba cuando empezaron los silbidos y los insultos con voluntad atronadora. El prefecto, panzón y calvo, había aparecido en su balcón. Tenía a su secretario, a su guardaespaldas, al jefe de su partido, a su edecán y a sus secretarias metiendo la cara al mismo retazo de espacio, temerosos todos de no salir en la foto.

     Caminamos con Marvic hacia la policía.

     No pude aguantarme.

     ‑¿Qué opina usted de los cocaleros?

     Marvic continuó caminando, agitado.

     ‑No mucho ‑me dijo‑. Son los más lastimeros harapientos, productores, sin embargo, de las más poderosas fortunas del momento. Los veo y no lo creo.

     No cedí a la tentación de voltear a observarle qué cara tenía cuando escupía todo eso. Caminé recto entre el gentío maloliente que seguía rugiendo contra el gobierno. Eran campesinos. Cientos. Tenían camisas y pantalones que en la feria se encuentran a montones, y en los pies tierra y ojotas, y de espaldas parecían cualquier cosa, como por ejemplo un invento del  cine nacional. Pero no: eran campesinos bolivianos y hedían a vaca, o a toro, o a cualquier cosa de cuero no tratado.

     Marvic Jr. iba detrás mío, aprovechando el surco que yo abría, pero miraba al vacío, como los sapos. Después fue más fácil porque los policías me reconocían y pateaban a los manifestantes un metro más allá.

     Apenas tocamos la puerta del coronel Gálvez, éste salió a recibirnos con una cordialidad tremendamente sospechosa. Marvic le tendió la mano con la importancia que se pone en tirar una pepa de durazno por el balcón, y luego se sentó en el sofá grande como esperando una gaseosa helada.

     Gálvez pareció desconcertarse. Diminuto, con la mirada malsana, las patillas grises y pasadas de moda, enfundado en un uniforme pensado para el frío invierno paceño, se retorció las manos cuadradas con las que había masacrado a tanta gente y en la que un anillo amarillo, macizo y grosero, se lucía como verruga.

     Hizo un ademán de respirar, pero Marvic respiró profundamente primero. Entonces hizo un giro y se sentó en el sofá pequeño. Yo retrocedí unos pasos y recosté la espalda contra la pared.

     Primero llegaron los refrescos helados. Tres.

     Gálvez empezó el diálogo.

     ‑Se apresuraron en La Paz ‑dijo, disculpándose de algo que había que escuchar‑. Hemos reventado a los muchachitos y no saben nada. Esas bombitas las pusieron de puro borrachines que son. El ministro no me comentó de su llegada. Francamente no entiendo cómo puedo colaborar.

     ‑¡Averiguando! ‑súbitamente gritó el sapo. Algo cambió en su cara por un segundo‑. Averiguando, trabajando, exprimiendo el cerebro si lo tiene.

     ‑Tranquilo, tranquilo, señor Marvic ‑dijo el coronel Gálvez todavía con las manos enganchadas‑. Si usted quiere solucionar un caso, necesariamente debe despejar las dudas. Nunca se pierde el tiempo. Ahora, que usted se haya largado hasta aquí, escapa de mis previsiones…

     ‑Yo debo hablar con ellos ‑dijo Marvic poniéndose de pie.

     Gálvez frunció el entrecejo.

     ‑Puede hacerlo, señor Marvic, puede hacerlo ‑dijo‑. El agente Blanco está comisionado con amplias facultades. Si usted desea hablar con ellos, hágalo. ¡Agente! ¡Acompañe al señor a las celdas!

     Marvic se abotonó el saco y salió por delante.

     Los refrescos quedaron sobre la mesa.  

c.

     Salimos del despacho del coronel Gálvez sin que él intentara retenerme ni un minuto tras la puerta para decirme lo que pensaba del gordo. Salí y cerré la puerta, eso fue todo, y en las gradas tuve conciencia de que, pese a la hora, me moría de sed.

     Marvic, que continuaba delante mío, bajaba las gradas temeroso de ensuciarse el saco en las sucias paredes del edificio debido a la estrechez de todo. Tenía quince sueldos de obrero metidos en el traje, y unas ganas de vomitar que le sacudían la papada.

     Después de las gradas pasamos por los baños de los detenidos y un olor nauseabundo me pareció que teñía a lila la cara del gordo. Del fondo de una celda oscura como muela cariada, alguien me insultó con cierto cariño. ¿No existía otro camino para llegar a las celdas de los terroristas?

     De pronto, Marvic Jr. se dio la vuelta y me habló:

     ‑¿Están muy golpeados?

     ‑Reventados ‑le dije, también parado‑. Tal como usted lo pidió.

     ‑No sea cruel ‑me dijo. La papada se le sacudió levemente‑. Es mi padre. ¿Usted no tuvo padre?

     ‑Lo tuve ‑le contesté rápido‑, pero él no tuvo un hijo.

     La respuesta desconcertó a Marvic que no estaba para eso. Nuevamente comenzó a andar por el pasillo. Tenía las nalgas fláccidas.

     Unos metros después nos ubicamos frente a una puerta de madera que cortaba el tránsito.

     ‑¡Alto! ‑grité con ánimo de asustarlo‑. Esa es la puerta. Adentro están los muchachitos. Le aseguro que no tienen figura humana. Con el Código Civil Santa Cruz no gozarían de protección legal alguna.

     Marvic se llevó las manos a la cabeza.

     ‑Aquí tampoco ‑dijo, siempre con voz horrible. Luego bajó el volumen‑: ¿No podemos hablar a través de la puerta?

     ‑Podemos, naturalmente ‑dije. Con los nudillos golpeé un par de veces en la gruesa  madera. Luego llamé a uno de ellos por su nombre. Cuando éste me contestó, yo me identifiqué‑: Soy Blanco, Apaza, Santiago Blanco. Estoy con el hijo del secuestrado en La Paz. El no quiere verles la cara porque se le quitaría el apetito, pero en cambio tiene mil dólares si ustedes le aflojan algo sobre su padre. Yo garantizo.

     La respuesta salió lenta, arrastrándose desde lo más profundo del otro lado.

     ‑Usted es tan hijo de puta como los demás. No se haga.

     ‑Desde ahora no más agua y los cago ‑le contesté, la boca pegada a la puerta‑. El señor quiere hacerles unas preguntas. Los dejo hablar.

     Marvic Jr. carraspeó.

     ‑Apaza ‑dijo, como si existiera un tono para sobornar. Luego, mirándome a los ojos, continuó‑: mi padre es un industrial, un hombre muy querido y respetado en los barrios populares, en la familia deportiva del país. Nunca hizo daño a nadie. Si lo que ustedes quieren es dinero, yo se los doy, pero no sigan ocultándolo.

     La respuesta tardó demasiados segundos en arrastrarse hasta nosotros.

     ‑Lo que usted dice ya lo leímos en el periódico. Sería más interesante si nos dijera algo nuevo. Por ejemplo, cómo logró el dinero suficiente para la piedra fundamental de su industria. Pero eso tampoco nos importa porque no tenemos relación con el caso de La Paz. Nosotros ponemos bombas, no secuestramos maricones. Pregunte a otros.

     Entonces me miró Marvic Jr.

     ‑No ponga esa cara ‑le dije, apoyando un hombro en la pared sucia‑. No me dirá que no lo sabía.

     ‑Qué.

     ‑Que su padre era rosca izquierda.

     ‑Usted ‑me dijo, con el índice acusatorio‑, pobre diablo, piojo hediondo, no es quién para hablar así de mi padre. Cojudo.

     Era verdad. Le di la espalda y me dirigí, por el corredor, hacia el patio central donde los oficiales tomaban el sol mientras se mordían el bigote.

     Marvic Jr. me alcanzó varios minutos después.

     ‑Les he pasado unos pesos por bajo la rendija ‑me dijo. Tenía el saco doblado en un brazo y el nudo de la corbata flojo‑. Le invito a comer salteñas.

     Salió delante de mí. Tenía el costado del pantalón manchado con polvo de yeso de la pared.

d.

     Marvic Jr. era de esos paceños acostumbrados a comer salteñas a las 10:30 de la mañana en cualquier boliche de su ciudad. No podían importar demasiado las penas ni las alegrías frente a ellas. Las tomaba con el pulgar derecho y el índice y se las zampaba en dos tiempos. Encima coca cola, la infaltable. Un eructo y a la materia. Casi daba rabia que fueran tan groseros como los pobres albañiles.

     ‑¿Qué sabe usted sobre el secuestro?

     ‑Mucho menos de lo que sabe el ministro del interior ‑le dije todavía mirándole la boca‑, y algo más de lo que sabe Paredes.

     ‑Quién es Paredes…

     ‑El capitán del «team» rojo.

     ‑Oiga, agente ‑me dijo con cara de estar repitiendo el sabor de la salteña‑: deje de hincharme las pelotas. Cumpla con su deber y sea más solidario con mi pena.

     ‑Como usted ordene.

     Todo eso con voz horrible.

     Me quedé impresionado mirándolo a los ojos.

     ‑A que se lo aprendió de memoria…

     ‑Lo que usted va a aprender de memoria es el golpe que pienso darle ‑dijo‑. Qué poca cosa resultó usted.

     Yo me callé. El se calló. Tenía las orejas menudas y los lóbulos súper delgados. No eran orejas de millonario.

     El mozo nos trajo la cuenta cuando aún naufragábamos en el silencio, por eso seguramente Marvic Jr. pidió dos gaseosas más.

     ‑La policía sabe más del secuestro de lo que me cuentan. Saben, por ejemplo, que mi padre no saldrá con vida de esto. Por ninguno de los dos lados.

     ‑¿Qué lados… ‑pregunté.

     ‑El de los secuestradores y el de la policía.

     Yo dejé de tamborilear sobre la mesa.

     ‑No entiendo por qué ‑dije.

     ‑Mi padre ya es, prácticamente, un hombre muerto ‑dijo el sapo mirando una luna inexistente.

     ‑Por qué dice esas cosas ‑dije, súbitamente blando.

     ‑Por deducción ‑me dijo, todavía mirando hacia el cielo‑. La policía es lo más cabrón que existe.

     ‑No se olvide de la política.

     ‑No me olvido.

     Su cara se inundó de una tristeza profundísima. Ahora que lo pienso, casi puedo asegurar la sinceridad de su amargura. Dejó caer ambos brazos a los costados de su cuerpo y quedó así, derrotado y expuesto ante mi persona.

     No duró mucho, sin embargo. Casi en el acto se recompuso y volvió a aparecer erguido ante mis ojos.

     Me puso nervioso su mirada insistente. De rato en rato miraba mis manos como si estuvieran teñidas de sangre, luego se concentraba en mis ojos, y otra vez en mis manos. Alguien dejó caer a Emanuel en el tocadiscos.

     Sequé el vaso de gaseosa.

     ‑Qué quiere que haga por usted ‑le dije con tono policiaco.

     ‑¿Usted? ‑me preguntó abriendo los ojos y achinándolos al mismo tiempo‑. No me haga reír. ¿Qué podría hacer por mí? Ni siquiera pagar esta cuenta, le aseguro.

     No me dijo nada más pero continuó mirándome con asco. Me sentí una verdadera mierda.

     ‑No conozco a su padre ‑alcancé a decir‑, y disculpe lo que dije en las celdas. No tengo la menor idea sobre el secuestro y menos sobre su desenlace. Si quiere me lleva a La Paz y yo lo

colaboro. Si quiere. Si no quiere, le aseguro que aquí está perdiendo el tiempo.

     Me dejó hablar sin interrumpirme para nada. Hubiera deseado decirle algo más pero entonces me pareció excesivo.

     ‑Ya está casi muerto. Los secuestradores están perdidos. Ni largándolo salvarían sus vidas y por eso no lo largarán. La policía ha tendido un cerco del que ninguno podrá salir vivo. Ni mi padre. Todo servirá para escarmiento. Mi padre es un hombre muerto.

     No hubo necesidad de preguntarle quién le ayudó en las deducciones.

     Estuve a punto de aflojarle mi sentido pésame.

e.

     ‑No tema ‑dijo Marvic Jr.‑. Siempre tomo así en el almuerzo. Y en casa de mi padre era peor. Antes de que supiéramos que andaba mal del corazón tomábamos entre tres y cinco botellas del tinto. Él, yo, déjeme ver… una copa mi madre, dos o tres mi hermano, y Michelle, mi cuñada… Además usted no es corto de manos. ¿De cómo cuernos lo asignaron a este caso?

     Marvic Jr., el sapo de la papada floja y la mirada perdida, desparramado como estaba en una cómoda aunque angosta silla de respaldar alto, me hablaba desde el fondo estático de sus ojos negros, con estilo y tono ventrílocuo. El nudo de la corbata se le había desplazado a un costado del cuello, y hacía rato que su frágil peinado se le había ido sobre la frente.

     ‑La semana pasada me la pasé buscando a una adolescente ansiosa de amar. Tenía todo en su casa, incluso hidromasaje en su baño y unos perros enormes, de pelo largo, que yo sólo había visto en películas. De pronto desapareció. Yo abrí su mostrador en busca de pistas y encontré que su talla era seis en americano. Imagine qué mujerón. Bueno. El padre me metió un montón de dinero al bolsillo para que apresurara la búsqueda. La hallé en las faldas de un anciano, amigo de su abuelo paterno, otorgándole la franquicia respectiva para que le recorriera la piel con mano lenta. Me imagino que por méritos.

     ‑¿Del viejo?

     ‑No, míos. Digo que me asignaron a este caso por méritos. Es del mismo rubro que el anterior, por lo demás, salvo ligeras variantes.

     Llegamos a las 11:30 y empezamos, por orden suya, de la siguiente manera: whisky sour, dos rondas. Entonces me quité la corbata negra del uniforme y la embutí en uno de los bolsillos de mi saco. Ahí llegó un cóctel de algo en una copita de champagne, con una salsa blanca que apenas alcanzaba a cubrir enteros los bichitos. Después pidió crema de espárragos y yo le cambié el color echándole un montón de llajua. Ya no pude con el segundo plato que además llegó con un caldo color café bastante grosero. Entre plato y plato mucha gente perfumada estrechaba la mano de Marvic Jr. y le ofrecía ayuda. Ninguno reparó en mí.

     Después las siete botellas del tinto.

     ‑Sigamos tomando ‑dijo, los ojos levemente irritados‑. Mi vuelo sale a las seis.

     ‑Pero esta tarde puede pasar un montón de cosas…

     ‑¿Usted cree que yo podría detener al gobierno? ¿Verdad que no? ¿O ablandar a los secuestradores? Dígame lo que puedo hacer…

     ‑Quién hereda todo…

     Los postres nos llegaron en una curiosa mesa pequeña provista de ruedas y una caja de vidrio anti-moscas. Los pasteles, las gelatinas de colores y los budines, las cremas y las tortas esperaban al fondo con aire de cadáver.

     Marvic Jr. también tenía aire de cadáver.

     ‑¿Por qué me odia? ‑me preguntó suave, sin mover un sólo músculo de su cara ni de su cuerpo.

     No dudé antes de clavarle un cuchillazo más.

     ‑Odio a los ricos. Me parecen lo más hediondo después de la caca pisada de perro.

     No modificó la expresión de su rostro. Siguió aplastado contra su asiento como si todavía esperara mi respuesta.

     ‑¿Me ha oído? ‑le pregunté‑. No me gustan en ningún instante de la vida. Cuando los encuentro con problemas casi siento satisfacción. Pero preferiría no encontrarlos.

     ‑Usted se hace al duro ‑me dijo. La voz le salió por la oreja derecha‑, pero en realidad es un blando confundido en la mugre. ¿Quiere mi opinión? Nosotros, los ricos, sentimos dolor de estómago con gente como usted. Preferimos un delincuente, o un mendigo, a tipos que todavía creen mantener la decencia de no ser ni lo uno ni lo otro, sin ser más que eso. Exactamente como usted.

     Respiré profundo y luego vacié mi copa de un sólo impulso. En ningún momento, mientras me hablaba, le quité los ojos de encima. Fugazmente pensé en la posibilidad de que me dejara con la cuenta.

     ‑Estoy de acuerdo en todo lo que me dice ‑le dije, con problemas en la lengua‑, menos en un punto: los delincuentes son siempre ustedes. Pero además me olvidaba decirle que ustedes son gente que duele al país. Basta que respiren para que brote otro pobre por ahí. ¿Por qué no paga y nos vamos? A usted lo espera un velorio.

f.

     ‑¿La gente como usted ‑me preguntó‑ por quién vota en las elecciones?

     Era las cinco de la tarde y unos minutos. Marvic Jr. y yo nos encontrábamos en una de las mesas del fondo de la cafetería del aeropuerto frente a sendas tazas de café. Habían más mesas ocupadas alrededor nuestro pero nadie, esta vez, se acercó a estrechar la mano del sapo.

     Su pregunta no distrajo mi mirada del avión parqueado al fondo. Era uno de color metálico oscuro, con letras negras, la mitad de un jet comercial, de alas rectas, y panzón. Nunca supe de sus marcas y modelos. Cuando era chico tenía la costumbre de clasificar a los de mi edad según esa afición: los que sabían de aviones, mis desconocidos; los que no sabían, ni les importaba, jugaban en mi equipo.

     ‑Yo soy de Siles, el Falso Conejo, y del Brasil 82, con Falcao, Sócrates y Zico. Nunca me olvidaré de ese período, entre otras cosas porque por ahí terminó lo del Derecho para mí. Después de la valentía de Siles, no veo nada. Yo creo, además, que la democracia no nos toma en cuenta.

     ‑A quienes…

     ‑A los pobres ‑le dije, rápido‑. No nos toma en cuenta porque hay una apropiación del sistema, una dictadura de los políticos. ¿Usted qué cree?

     Marvic Jr. hacía enormes esfuerzos por mantener los ojos abiertos. Cinco del tinto. Casi de un salto se zambulló en su gran taza de café. A los segundos, con la boca aún teñida, me dijo:

     ‑No entiendo nada.

     ‑Ustedes no votan ‑le dije‑: invierten, por eso no entienden. La democracia debía ser de y para los pobres. Nos gusta su aire aunque no nos dé nada a cambio. A ustedes no tiene por qué gustarles.

     ‑No se cansa de pelear ‑dijo el gordo desde el fondo de su taza‑. ¡Dios, qué mal me siento! Debe ser el vino.

     ‑Por supuesto, pero podría decir que es la pena.

     Un ciego apareció por la puerta: lentes redondos y negros, bastón blanco de aluminio, un perro y una niña por detrás. Vendía lotería a gritos rítmicos, cada treinta segundos. Marvic retorció su cuello para mirarlo.

     ‑Será entre hoy y mañana ‑dijo mirando al ciego que acababa de introducir su bastón entre las polleras de una chola sentada‑, aunque estos operativos se realizan normalmente por la madrugada. ¿Qué opina de las guerrillas urbanas?

     ‑Que germinarían muy bien en El Alto de La Paz.

     ‑¿Estará allí?

     ‑Tal vez, quién sabe.

     ‑Hágame un favor, Blanco: sea cual sea el resultado, visíteme en La Paz. Mi teléfono está en la guía, igual mi dirección. Aunque no crea, en todo este día he comprendido más acerca del secuestro que en los siete restantes.

     ‑Agradezca a los pichones…

     ‑Ya lo hice ‑me dijo, como aburrido‑. Y a usted, por su paciencia.

     ‑Bueno.

     Los parlantes llamaron por tercera vez a los pasajeros. Marvic se quitó, sacudió y volvió a vestir el saco. Sacudió la cabeza y se peinó con los dedos. Tenía los ojos irritados.

     Un hombre canoso, vestido de gris, de esos que hacen suspirar a las gordas y a las flacas, le dio la mano y le susurró algo al oído. Luego se volvieron a dar la mano. Estuvo a punto de estropear el lustrado de mi zapato.

     Marvic volvió a considerarme.

     ‑No se olvide de mi invitación.

     ‑No me olvidaré.

     Y desapareció. Desapareció para siempre de mi vida.

error

Te gusta lo que ves?, suscribete a nuestras redes para mantenerte siempre informado

YouTube
Instagram
WhatsApp
Verificado por MonsterInsights