Blog Post

News > Muxsa Aru > Francisco Cajías de la Vega – Mundo Delfinata /Kuñtu

Francisco Cajías de la Vega – Mundo Delfinata /Kuñtu

Autor: Francisco Cajías de la Vega 
Traducción al aymara: Calixta Choque Churata 

Nayana sutixaxa Delfin Lozanawa. Ukatanawa juchaxaxa.

Nayana rutuchaxanxa, Andrés tiyuxaxa janiwa ñak’uta khuchhuqaña munkitänti. Delfín – sitanawa – kunamaraksti Delfín. Juchanïwa. – machatatxa yatiwa kuna parlañsa – sanäwa mamaxaxa. Tataxasa ukhamaraki, jan kunaki. – walikiskiwa Delfín – sitanawa.

Delfinatwa  jikiqta, jan juchani, panichasiñaxakama Angelampi, pasawiyiwa kimsa maranaka ukatxa janiwa uthiti ni mä wawa ch’iwiqasa. Sataskta sataskta ukatxa ni kuna frutu. Niyasa mä qhara laq’apkirista ukhama.

Tataxaxa Angelana juchapawa sanäwa, jupawa jucha phuqhaski mä jan wali jaqimpi jaqtayasiri armasïri. Ukat ukxaruxa janiwa khithisa munkaspati. – kujudu wawaxaki (munaspa). – ukwa saskakina wasitata wasitata, niya jupa nayraqatapansa.

Ukatxa Juanuxa sarxi Chiliru ukat janiw kutt’ankiti, pä marawa Angelaxa amukïna. Mä arumaxa nayaxa tukaskayatwa, ukarsakiwa lakapa aysatati. Musicanakaxampi canti ukat wararina – Ángela, Ángela – amukiwa machatanakaxa ikirxapxana. Uka arumawa jikthaptapta, phaxsiru kasarasipta.

Angelaruxa jichhakiwa parlta kunarsatixa ni khithi parlxanti, kunarsatixa jisk’achxapxana. Chipayanakataki, mä warmi llawq’ata ukxaru jaytata , janiw khithitakisa wakisxirixiti, janiw kunatakisa wakisxiti. Sapäñatakiki, ukatxa nayawa jak’achkatta.

P’itanawa ancha kusa jan khitjama, luranawa color ch’uspanaka, qala jiwitanakaki. Ukampinsa cantirinäwa, ch’uwita, luranawa p’iyarkaspasa pirqanaka ukhama. Nayaru achachilaxawa yatichawiyitana paqalqu tema Chipayankirinaka. Tunka maranixa niya uñt’ayatwa. Angelaxa uñt’arakkinawa, ukaxa mä ñanqharakkinawa. Kunsa tocapxakiyatwa, pinkillu, tambor, cantapxayata kunsa. Todos Santunxä, Carnavalanxä, sapakutpini. Panpachani. Ukhamaraki taqinimpi.

Lurañanakatakixä ukatxa irnaqañanakataki ancha kusanawa. Janipiniwa pist’ayirikiti. Kawkir sarañatakisa mirintaxa uthapininawa. Ukampinsa satana kujichanawa. Janipiniwa kijasirikanti. Amparapatwa wallpanakaru sinti alwa manq’ayäna.     

Anakiyatwa khuchhinaka jawirkama ukatxa antanxarakiyatwa niya jayp’jaru. Sawunawa culchanaka… niya sombrerunakwa luräna. Janipiniwa kunatsa kijasirikanti, kusisitakipiniskirinawa. Juk’ampi kunarsatixa cantapxirikta ukatxa jupaxa wararirïna – Ángela Ángela -.

Niyawa pasawixi kimsamara ukatxa janiwa kuna wawasa uthiti. Ukatxa  qalltawitwa luq’iña – razonanipachaya uka tataxaxa – ukhama. Ukhamata Bernardinuxa situ – janiwa jupakiti, jumatawa. Janiw Delfinatxa, jan ukasti Lozata -. Uka arumana liykitana kukata.

  • Lozapatanxa janiwa kunasa jakkaspati, turkakipasiñamawa -,  sanawa, niya llakisiñampi.

Don Bernardinuxa walpin munasitäna, wali munäna paqalqu Chipay temarias. Qhiphakamwa quedasirina, kunti tukkirïta ist’asina. Niyasa chiqapakipinwa sasirïna.

Qhiphuruxa, chhaqxayatwa. Q’ara qullunwa wakt’itu ikiña. Niya Sajama makatañana. Thayanäwa. Niya pä uruwa chhaqhatayäta. Maysaru maysaruwa sarnaqayata. Juk’ampi chhaqhata. Juk’ampi qarita. Mä qaqa jiqhatayäta. Ukanwa winkuntayäta.

Ikiskayatwa ukatxa uraqixa niya sinigakaspasa ukhamanawa. Niyawa waythapxitana. Ukanwa quedasta. – jan t’ijumti –  situwa. Uka qaqaxa… mä aru, ¿kunachinxäya? – ¿kunatsa llakista? – ukham sitanawa – ¿uraqicha jaytxtamxä?  Uñtasma kunatix utjtam – situwa – jan uñch’ukimti kunatix jan utjtam – ukham sasina.

Mä aruminthaxa sartastwa wali thuru, wali qamasäni, jan kunakiwa purta utaxaru. Qhipha uruxa sarawixta Orururu.

Ukapachaxa trabajayatwa transituta Oruruna, pituxä chhaqhayasta. Ukurupiniwa purini sargentuxaxa, jutituwa uñaqasiri. Ukhawa mä camionaxa past’awixi. Prrrrrr, saskaraktwa ukatwa camionaxa sayt’asi. Ukxaruxa sargentuxa iwxitu. –¿ kawkitsa uka pitu apstä, kuna pitumpisa tuktä?. Lakaxampiwa lurta – sistwa, – ¿ukhampinï? – sanäwa.  Uka urutpacha, ukxaru phaxs phaxsi irnaqta jan pituni, lakaxampiki. Larusinawa.

Uka sargentikiwa walina, ukampiwa walikiyata. Delfín satarakinawa, iyawsakirinawa. Carnetixataki yanapt’itanawa. – Delfín Ramos jan ukasti Delfín Flores, ¿kawkirsa muntä? – Floresaki sargentuxä – iyaw sistwa Lart’asisa.

Janiwa ni mä jayp’ukamakansa. Foto apsupxitu. Yaqha papel firmt’arakta. Mä juk’ampjaru ni mä horakpachasa – jutma Delfín – jawsitana. Niya utanqakama irpitu ukat churitu aka yaqha carneti.

  • Mä platitu sirwt’asiñani – sistwa. – yaw – situwa. Mayni sargentumpi kunawa sarapxayata. Rangwa sirwt’asipta. Ukxaruxa niya tunka päni cerveswa alta – bañuru sarä – sawitwa jupanakaru ukhamatwa iskapawixta. Laquexä alxawixta, botasanakaxä alxawixta pasajixataki.

Kutiniwixta, jichhakama kuliraskpacha sargentuxä. Sinti.

Uka maraxa Ángelaxa mellisunakwa uthayi, qhipha maraxa ukxaru pä mellisunaka. Angelawa qipxarurina, –  Delfin Floresana ramanakapjamawa – sasinawa compadrenakaxaxa larusipxana. Ukarsaxa kusisitaya jiqhatasiñaxanxa.

Iyawa cantañ munta, cantañ munta. Taqikuna jaytxaxa. Niyati irnaqkatkaxa, sataskaxä, ukhampacha. Tukuya jank’aki ukat sarxä. Ángelaxa yatiskituwa. Janir naya purkipana wakt’ayasitaxi. Sapakisa cantakiwa. Ukxaruxa horanakawa cantaskapta.

Ukhampacha janiwa pachpaxiti – ¿kunatakisa wakiyastanä? – aruskipasiptwa. ¿niyati uthanisti phistastï… uthanitisti kumpañiristï? Evangelist akamakiwa jichhaxa -.

Nayraqata, uka Jimi Olsen purinïna autupampi. Parlatanawa Bibliata, ukxaruxa waxt’aratanawa jak’u. ukxaruxa purininawa avionitampi. Mä kimsa muyunxa purinawa cancharu, quta khuchin qhiphaxaparu. Listaninawa jan umirixki jaqinakakata. Churanawa premio. Kimsanita, pusinita makatapxana avionetaru ukatxa muytayaninawa, uñachayaninawa alaxpacha. Ukat saraqanipxana turkakiptata.                 

Janiw khithimpisa parlañjakiti. Janiwa ni masinakaxasa tucañ munxapxanti nayampi uka paqalqu temarianaka. – tucañaxa alcohulan yuntapawa – sasina, ukatxa janiwa iyaw sirikti. Nayranakanxa janipiniwa nuwasipxirikti. Ukat jichhaxa jutapxi sapxitu supayampiwa sasa, kunatsa qullumpi parlaskirista. Nayranxa chikawa sarnaqapxirita.

Qullunakaxa parliwa… amukiwa sistam. Kunarsatixa munki, wasitat parli. – Jan t’ijumti, jan llakisimti – ukham situwa. Ukat quedasta ikiri ukatxa wasitatwa walikjamaxta, janis kunas paskaspana ukhama. Ukatxa wasitatwa jan walixti.

Jichhaxa amuyt’astwa Lozat sipansa juk’ampiwa Delfinaxa. Tataxaxa sanäwa ist’atapa Españata, ukham sasinwa reyinakaxa sutiyiritana wawanakparu, ukatwa sutiyitutu Delfín. Jichha naya sista ukaxa ukhamapachawa kunatixa puriniwa tukuya… niya juk’a pachatxa janiwa chipayanakjamaxañaniti, armasxañaniwa paqalqu temariasa.

Ukatwa kunarsatixa nayraqata jiskt’ista sutixaxa, ukanxa sisma Delfinatwa  (tukuyatatwa), nayraqatanxa Delfín Loza, ukatxa Delfín Flores ukxaruxa jichhaxa mundo tukuyata.

Ukapachawa, chiqansa janirakiwa yatkti.

¿Janiti cantayasiña munktä?           

Ansasina suyt’añani Ágela puriñapa, cumpañt’itañpataki.

Biografía

Cajías Francisco yuriwiyatanawa La Paz markana, qilqiri ukhamaraki cineasta boliviano, historiador  Huáscar Cajiasan wawapa.

“Delfín del mundo”

Francisco Cajías de la Vega

Mi nombre era Delfín Loza. Ese había sido mi problema.

En mi rutucha, mi tío Andrés no quería cortarme mis pelos. Delfín –decía –, cómo pues, Delfín. Problema va a ser. –De borracho sabe lo que habla –decía mi mamá. Mi papá igual, como nada. –Está bien Delfín –decía.

De Delfín me he quedado. Sin problema, hasta que me he casado con la Ángela y han pasado tres años y ni sombra de hijo. Sembrando y sembrando y ningún fruto. Como si fuéramos tierra estéril.

Mi padre decía que era culpa de la Ángela, que ella estaba pagando por haberse metido con un hombre que la había despreciado y olvidado. Que después de eso ya nadie la podía querer. –Sólo el cojudo de mi hijo–repetía, hasta delante de ella.

De que el Juan se ha ido a Chile y no ha vuelto, dos años la Ángela se ha quedado muda. Otra noche yo estaba tocando y recién ha abierto su boca. Con mis músicas ha cantado y gritaba –Ángela, Ángela –. Mudos se han dormido los borrachos. Esa noche nos hemos acercado. Al mes hemos casado.

A la Ángela recién le he hablado cuando ya nadie le hablaba, cuando la despreciaban. Para chipayas, una mujer tocada y luego dejada no sirve ya para nadie más, no sirve ya para nada. Sólo para quedarse sola. Pero yo me le he acercado.

Tejía mejor como nadie, hacía chuspas con colores, fuerte, tan bonitos. También cantaba, delgadito hacía como huecos en las paredes. A mí, mi abuelo me había enseñado los siete temaria de los chipayas. A mis diez años ya conocía. La Ángela también conocía. Esa fue otra desgracia. Tocábamos cualquier cosa, pinquillo, tambor, cantábamos, cualquier cosa. En Todos Santos, en Carnaval, siempre. Los dos. También con todos.

Para trabajar y trabajar, también buena era. Nunca me hacía faltar. No importaba dónde me tocaba el trabajo, siempre tenía lista la merienda. También sembraba y cosechaba. Nunca le salía una queja. En su mano les daba de comer a las gallinas, al amanecer.

Llevaba los chanchos hasta el río y los recogía ya cayendo la tarde. Tejía colchas… hasta sombreros me hacía. Nunca se quejaba, siempre estaba alegre. Sobre todo cuando cantábamos y ella gritaba –Ángela, Ángela –.

Pero ya tres años han pasado y ningún hijo. Hasta he comenzado a pensar. –Tendrá razón este mi papá– he pensado. Pero el Bernardino me ha dicho –No es ella, eres tú. No por Delfín, sino por lo de Loza –. Esa noche que me ha leído la coca. –Sobre la loza no crece nada, te tienes que cambiar –, ha dicho, hasta con pena.

Don Bernardino siempre me ha querido, siempre le gustaba los siete temaria de los chipayas. Siempre se quedaba hasta el final, escuchándome tocar. Pero siempre ha sabido decir la verdad.

Al otro día, me he perdido. En cerro pelado he tenido que dormir. A los pies del Sajama. Frío era. De dos días ya estaba perdido. A un lado y otro he caminado. Peor, más perdido. Más cansado. Una cueva he encontrado. Ahí me he echado.

De dormido estaba y la tierra parecía como lodo. Me ha chupado. Ahí me he aquietado. –No corras– me ha dicho. La cueva… una voz, ¿qué sería? –¿De qué te preocupas? –me ha dicho –¿acaso la tierra te ha desamparado? Mirá lo que tienes –me ha dicho –, no mires lo que no tienes –me ha dicho.

La otra mañana como fuerte me he levantado, como con energía. Al tiro he llegado a mi casa. Al otro día me he ido a Oruro.

Esa vez cuando de tránsito trabajaba en Oruro, mi pito lo he perdido. Justo ese día mi sargento ha venido a vigilar. Ese rato un camión se ha pasado. Prrrrrrr, he hecho, y el camión se ha parado. Después, mi sargento me ha encarado. –¿De dónde has sacado ese pito, con qué pito has tocado? Con mi boca he hecho –le he dicho. –¿Acaso? –ha dicho. De ese día, después meses he trabajado sin pito, sólo con mi boca. Se ha reído.

Ese sargento, único bueno era. Con él me he sincerado. Delfín también se llamaba. Me ha comprendido. Para mi carnet me ha ayudado. –Delfín Ramos o Delfín Flores, ¿cuál prefieres? –Flores, nomás, mi sargento –he aceptado, riendo.

Ni una tarde ha tardado. Foto me han sacado. Otro papel he firmado. Más rato, ni una hora sería, – Ven, Delfín –me ha llamado. Hasta el patio me ha llevado y este otro carnet me ha dado.

–Un platito nos serviremos –le he dicho. –Ya –me ha dicho. Con el otro sargento más hemos ido. Ranga nos hemos servido. Después hasta doce cervezas he pagado. –Al baño iré– les he dicho y me he escapado. Mi laque he vendido, mis botas he vendido, para el pasaje.

Me he vuelto. Hasta ahora debe seguir renegando mi sargento. Grave.

Ese año la Ángela mellizos ha tenido y al otro año otros dos mellizos. La Ángela los cargaba. –Parecen como sus ramos del Delfín Flores– reían mis compadres. Ya ese rato me tendría que haber quedado feliz.

Si quiero cantar, quiero cantar. Todo dejo. Si estoy aporcando o estoy sembrando, igual. Acabo rápido y me voy. La Ángela ya me sabe. Antes que yo llegue ya está lista. Aunque sea sola se pone a cantar. Después, horas estamos cantando.

Igual ya no es lo mismo. –¿Para qué estamos entrenando? –hablamos. –¿Acaso va a haber fiesta… acaso alguien va a acompañar? Puro evangelista ahora es–.

Primero, ese Jimi Olsen había llegado en su jeep. Había hablado de la Biblia y había repartido harina. Después, con avioneta ha llegado. Daba tres vueltas y luego aterrizaba en la cancha, al lado de la laguna de los chanchos. Tenía lista de los que ya no tomaban. Premio daba. De tres, de cuatro subía en la avioneta y los llevaba a volar, a conocer el cielo. De ahí ya bajaban convertidos.

No había caso de hablar con nadie. Ni mis amigos ya querían tocar los siete temaria conmigo. –La música es yunta del alcohol– me decían, y no me hacían caso. Nunca antes habíamos peleado. Así ahora vienen y me dicen que estoy endemoniado, que cómo puedo estar hablando con el cerro. Antes juntos íbamos.

Los cerros hablan… callados te dicen. Cuando quiere, de nuevo habla. –No corras, no te preocupes– me dice. Y me quedo a dormir y de nuevo estoy como bien, como si no pasara nada. Pero después vuelta estoy como mal.

Ahora estoy pensando que más grave que el Loza, más grave es el Delfín. Mi papá decía que había escuchado de España, que así les ponían los reyes a sus hijos, que por eso me había nombrado Delfín. Pero ahora digo que ha debido ser porque ya nos llegaba el fin… que dentro de poco ya no íbamos a estar como chipayas, que nos íbamos a olvidar de los siete temaria.

Por eso cuando al principio me has preguntado mi nombre, te he dicho que era Delfín, primero Delfín Loza, después Delfín Flores y ahora Delfín del Mundo.

Eso será, aunque tampoco sé.

¿No quieres que te lo cante?

Mejor esperaremos a que llegue la Ángela para que me acompañe.

Biografía

Francisco Cajías  Nació en La Paz fue un escritor y cineasta boliviano,  hijo del historiador Huáscar Cajías.

Estudio Fotografía en Buenos Aires y literatura en la Universidad Mayor de San Andrés, en la misma universidad llegó a ser catedrático en la carrera de la literatura, y comunicación.

Fue catedrático y director de la Carrera de Literatura de la Universidad Mayor de San Andrés, desde 1971 hasta 2000.

Ingresó en la Academia Boliviana de la Lengua el 19 de febrero de 1976. En 2004 recibió la medalla Pablo Neruda, de la República de Chile. En 2005 obtuvo el Premio Nacional de Cultura de su país.

Formó, junto con otros personajes de La Paz, el Colectivo de Comunicación Antara, por los años 80; fue gestor del crecimiento del Nuevo cine y video boliviano.

error

Te gusta lo que ves?, suscribete a nuestras redes para mantenerte siempre informado

YouTube
Instagram
WhatsApp
Verificado por MonsterInsights