Blog Post

News > Muxsa Aru > Oscar Puky Gutiérrez ukan chapar arunakapa

Oscar Puky Gutiérrez ukan chapar arunakapa

Autor: Oscar Puky Gutiérrez 
Traducido al aimara: Calixta Choque Churata

Benedettiana millenial jan ukasti q’apha chhijlliri juman kunayman ch’axwanakama.

Jan nay aytistati.

Chiqapiniw sisma.

“ni payakama, ni phisqhakama”.

 Jan nay aytistati.

Uñisiñatakichä jan ukasti thaphirañatakichä jan ukasti jiwanchjañatakichä

tumpa qhana jiwañatakichä tumpa

junt’u pacha jan utxañatakichä

munasiña jist’xamukxañatakichä

chiqapiniw sisma:

jan nay aytistati.

Jan suma panqar uyu amuljañatakichä

lulir katuntañatakichä

jaguarar khuchhurañatakichä

(chiqapini

thaqhasma yaqha

jan naya aytistati).

Yatiqtwa

Niya usuchjanakampi ukhamaraki jan ikitanakampi

Munaña aka p’iq’i muyurata jaqinakan chaqapa

Munañaxa uthiwa taqi jakasirinakapampi

Ukatxa, jiwaxa janiwa kunampisa iyawsakiti

Ukhamakipanxa mawk’akiw pachaxa uthitu yant’añataki munasiña.

Ukatwa, wiñay menopausiankiri tatanaka 

chhijin ad honorem soldadunaka

jan chhaqhayañaniti pachasa

niyati uñisiñatakichixä

jan naya aytistati.

Benedettiana millenial o el arte de elegir tus batallas

No cuentes conmigo.

Te lo digo en serio.

“Ni hasta dos, ni hasta cinco”.

No cuentes conmigo.

Si es para odiar   o marchitar   o crucificar

si es para apagar la escasa luz escasa

si es para impedir el verano

si es para domesticar la ternura

te lo digo en serio:

no cuentes conmigo.

Si es para mancillar el precario jardín

si es para secuestrar al colibrí

si es para mutilar al jaguar

(va en serio

buscate otro

no cuentes conmigo).

Aprendí

a punta de cicatrices e insomnio

a amar este manicomio

encariñado estoy con sus huéspedes

y, como la muerte no admite sobornos

apenas tengo tiempo para intentar el amor.

Por eso, señoritos de la eterna menopausia

soldados ad honorem del infierno

no perdamos el tiempo

porque si es para odiar

no cuenten conmigo.

Temazcal, útero ukhamaraki pachamama

Qhumanta ukhamaraki waqaychta sumjata

walt’ata warminaka castaxan utjki

ukhamaraki qamki.

 Sartwa awichituru jiqhatiri 

awichituru

awichitaxaru.

Niyawa amuyta lichi jiq’ipa

Fruta costumbrinakapa, horno, mentisana ukhamarkiki lavandería.  

K’awt’astwa iyawsasina, taqi jupanakxaru.

(wawachasiñaxa jakañwa wiñaychayi).

 Yuspagartwa jupan walt’at munañapa

ukxarusti usuchjata jayan waniña

ukataqi wiñay apskaña qhumantanaka churi.

Uka ñuñu ch’aqkiri.

Taqi kuna jakayirïka.

Taqi manq’añanakani mamanaka wakt’apxirikta mä phuncha jiwasana historiasana

T’ant’ankiri sacerdotisanaka ukhamaraki galletanakansa

Phukhunakampi nuwasirinaka, ninampi ukatxa tacú ukampi.

Mayistwa perdona

amukt’ata arunakatsa

phiskhasitanaka

nuwjatanaka lurjatanaka yanjatanaka armt’atanaka

Kunayman iyawsaskta

solteranaka virgenanaka panichatanaka jaljtatanaka aparpatanaka wamichjatanaka.

Walpin castaxa munta celulanakapasa warmituqi

jist’artwa punkunaka nayranaka jinchunaka ukhamaraki t’uxunaka.

Jallüwa uka nayan jakki marianakaru.

Pasiwa sacramento   

q’umachkir munat ch’aqanaka

suma munasiñana wali munat jachanaka.

Jichhaxa alaxpachawa qhumantistu

jupanakaxa nayawa.

Temazcal, útero y pachamama

Abrazo y bendigo
            minuciosamente
el largo linaje de mujeres que me constituye

y habita.

Voy al encuentro de la abuelita 
de la abuelita 
de mi abuelita.
Ya siento su olor lácteo
su costumbre de frutas, horno, Mentisán y lavandería.

Me inclino, reverente, ante todas ellas
(parir perpetúa la Vida).
Agradezco su magnífica audacia
su dolorida veteranía
su dar cosechas infinitas del abrazo.
El pezón que mana.
Todo lo que vivifica.

Madres nutricias que aliñan el banquete de nuestra historia
sacerdotisas del pan y las galletas
guerreras de la olla, el fuego y el tacú.

Pido perdón
voces silenciadas 
bromeadas
golpeadas usadas abusadas olvidadas

disculpas 
solteras vírgenes casadas divorciadas abandonadas quebrantadas.

Honro mi linaje de células benditamente femeninas
les abro puertas ojos oídos y ventanas.

Llueve sobre las Marías que llevo en mí.
Acto bautismal
gotas de la necesaria higiene
dichosas lágrimas del buen amor.

Ahora nos abraza el firmamento.
Ellas soy yo.

Uka jiwañaxä, kunamti siskapxi, muyuskir punkuwa

Ukhamaxa yuspagarañaspawa uka mä jank’a yatiyata.

Waqaychasiñani ukhama llajlla cueponitasa

uka game over, uka pachapa tukusiritapata.

Uka jan uñt’atampi jikisxañaxa chiqapatapawa

ukatxa niya phiskhasiñjakawa jiwasana niya niya

panjanakaxa

inamayaw wiñayataki qilqatanakasa.

Ukhamakiw, uka juk’anaka

nayana Abue, Puskas, Danáe
ukhamaraki tiyanakaxaxa ukatxa naya ukhamaraki juma khuskha

purxtanwa sagradoñaru:

“münma jank’aki situwa intixa…”

Akham jiwañ contratuxa churistuwa

taqi ñanqha k’axa

ukhama wali suma milagruru

jan yatkañ kunayman puririru 

ukhamawa jakaskañaxa.

Jiwir jaqitanwa.

Wagaychtanwa ukhama wali jach’a bendición.

Si la muerte es, como dicen, una puerta giratoria


Entonces habrá que agradecer la brevedad compartida.
Felicitarnos por la precariedad de los cuerpos
por el game over, por la fecha de vencimiento.

Es insobornable la cita con el misterio
y cómicas nuestras maneras de intentar
fracasosamente
garantías de inmortalidad.

Sólo así, los breves
mi Abue, Puskas, Danáe
y mis tías y yo y vos mismo
nos volvemos sagrados:
«ama rápido, me dijo el sol…»

Esta obligación de morir otorga

todo su brutal resplandor
al estupendo milagro
al imposible azar

que es estar vivo.

Somos mortales.

Celebremos tan alta bendición.

Apaqa (qhiphaxapana violinampi ukhamaraki pianumpi)

k’acharu munaña chiqapa atipkirimpi.

Mä luraña jan jaytaña.

Yaqhaqhtañaxa markar uñtatäwa.

Puriñataki sumankañaru jan tukuskiri munañampi.

Ñanqha sarantaña kunanakampisa.

Wali suma kururüka thaqhaña jan jaytkañampi.

Masinakasa jan walinakaraki. 

Jupan suptipaxä, chiqapini, jan arskaña…

Ukatxa mawk’a vinumpi

     Ukatxa mawk’a azulampi

     Ukatxa mawk’a jiwampi.

Ukhamawa chapar aru qilqirixa.

Retrato (con fondo de violín y piano)

Cierta invicta devoción por la belleza.

Una melancolía innegociable.

El desarraigo como patria.

Ganas perpetuas de llegar a la paz.

Atroz militancia de las cosas.

Búsqueda irreductible del mejor ombligo.

Amistades peligrosas.

Y el nombre de Ella, claro, impronunciable…

     y un poco de vino

         y un poco de azul

              y un poco de muerte.

Eso es el poeta.

error

Te gusta lo que ves?, suscribete a nuestras redes para mantenerte siempre informado

YouTube
Instagram
WhatsApp
Verificado por MonsterInsights