Blog Post

News > Muxsa Aru > Maurizio Bagatin: Tullerías Jardinirupa

Maurizio Bagatin: Tullerías Jardinirupa

Autor Maurizio Bagatin
Traducción al aymara: Calixta Choque Churata

Rea Florentine jupawa jardineronxa Tullerianxa, kunarsatixa nayaxa uka taypi parisino jardínaru  sariaskirita. Saririta ukarsanakaxa uka alinaka, panqaranaka taypiruwa mantxirita, uka taypina kunamatix misturani jakarani alinakaxa, qilqaqasiyatay ukhamana jathaxa k’uñsunitapa, kunamattix mä jisk’a jathaxa jach’a aliru tukxi. Kawkipas kunayman jan kun lurañaxa, jupanwa nayan jan uthir Goethexa. Jani khithisa, jupjama amuyuni sarantawikaspati uka jaya manqhanaka khawkhanti jiqhati mä botánicoxa, ni khithi, ni kuna chuyma uñxtayañampisa, purkaspati wali jan wali saphinakaruxa.

Jani khithi, munasiñampi jan ukasti ethos ukampi, jiqhatkaspati ist’aña uraqmanqhina kunamatix puquxa jist’arti qhunuqinisa; ukawa llullu, q’alala jan kunaymanani wakiskiripinika. Rea Florentine jupaxa mä pachana ascetapanwa, jupaxa axolotl cortazariano ukhamanwa ukatxa linneo mä jayani Lutecia, ukhamana mä sándwich ukampinsa mä cervezampi amuykipt’apxayata qhawqha chiqanaksa uktatxa jaqina q’arinaka waranqanakata. Parlituwa Vavilov samkata, uka samkxa jupankaspasa ukhama, jupasa samkkaspana ukhama, mä jathanakana ch’axwatwa arxayitu nazinakampi  ukatxa bolcheviquenakampi amuyutaxanxa Graham Greene novelapata apsuta. Vavilov samkaxa ukatxa jatha Ch’axwaxa uthawiyatpawa chiqpachansa päyiri mundo Ch’axwakipana, ukhamwa qhiqhata liyiwita. Kunarsatixa taqxatiri mä panqara Rea jupaxa art’irinwa Colette juparu, muxsa jiq’inaka uywanakaru jaqinakaru unxtayiri amtasisa, uka inapini jan amtasiña perfume, mä tilo laphi uñjasaxa amtasinwa Gogol jupata, kunamatix sarantana uka siw sawinakapa, jist’atanwa tulipanes ukanakata, uktaxa jank’akiwa uñachayana Spinozaru, inasa p’iqiparu jutchina filosofaña ataraxia. Yaphipa Clochards parisinos larusitapaxa wali jayata cumpañt’apxitana, wali jaya sarañanaka, ist’asinxa Rearu, juk’ampi Gulliver k’uchinakawa qamapxana uka jardíntuqinxa.

Maurizio Bagatin : Pordenone, Italia, 18 de diciembre 1966.

Mä akatjama nacido Italia tuqina, mawk’a viajatpawa ukatxa wawk’a qilqatparaki, thaqtasisa kunamsa huertampi bibliotecampi mayachayañaspa, jichhakamawa jardín qarpaski ukatxa sataski arunaka.

Jupana uthiwa jan uñt’ata qilqatanaka ukat juk’ampi yanaka uka ciberespaciona.

El jardinero de las Tullerías  

Maurizio Bagatin

Rea Florentine era el jardinero de las Tullerías, cuando yo frecuentaba aquel céntrico jardín parisino. Los días que lo visitaba me introducía en el mundo de las plantas y de las flores, en el paradisiaco encanto de la formación biológica de las vidas vegetales, me describía el aleatorio ritmo con el cual la semilla prospera, de cómo una semilla tan liliputiense se habría vuelto un baobab. Más allá de todos los bovarismos posibles, él era el Goethe que faltaba a mi fantasía. Nadie, con su imaginación, puede viajar hasta las profundidades alcanzables por un botánico, ningún ser, con el más profundo del pathos, puede llegar a las raíces del bien y del mal. Nadie, con amor o por ethos, logra introducirse hasta oír el trueno del grano que se abre bajo tierra: es la glabra, la desnuda y pura virginidad de la esencia primordial. Rea Florentine era un asceta de la naturaleza, era el axolotl cortazariano y el Linneo de una Lutecia envejecida, mientras con un sándwich y una cerveza compartíamos las pocas verdades y los miles engaños del hombre. Me hablaba del sueño de Vavilov, como si lo hubiera vivido él también o como si el sueño fuera el suyo, me contó de una guerra de las semillas combatida entre nazis y bolcheviques que me pareció cosechada de una novela de Graham Greene. Sueño de Vavilov y Guerra de semilla  que mucho tiempo después leí que fue una historia realmente ocurrida durante el segundo conflicto mundial. Rea, al pisar una flor citaba a Colette, recordando las fragancias que eran seducción para bestias y hombres, la imposible indiferencia al perfume, al mirar una hoja de un tilo recordaba a Gogol, el fluido recorrer de sus cuentos, si le preguntaba de tulipanes, de inmediato señalaba a Spinoza, le venía a la mente, quizás la ataraxia del filosofar. De lejos las risas de algunos clochards parisinos nos acompañaban, muchos otros viajes, al oír Rea, muchos más fantásticos de aquellos de Gulliver vivían en aquel jardín.

error

Te gusta lo que ves?, suscribete a nuestras redes para mantenerte siempre informado

YouTube
Instagram
WhatsApp
Verificado por MonsterInsights